2019-12-06, penktadienis, 05:17.     Šiandien Kaune saulė teka 08:25, leidžiasi 15:51, dienos ilgumas 7:26.

Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio

2019-06-11, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio

Karščio samprata Lietuvoje

 

Universalaus, visoms Europos regiono šalims tinkamo karščio apibrėžimo nėra dėl
teritorinės, klimato specifikos ir metų laikų pasireiškimo intensyvumo. Mokslininkų teigimu, itin
karšti orai suprantami kaip neįprastas įvykis. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės
aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga
reiškinio trukmė:

 

Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C; trukmė 1–2 d.
Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, trukmė ≥ 3 d.

 

Hipertermija ir žmogaus sveikata

 

Už normalios kūno temperatūros palaikymą organizme yra atsakingas pagumburis, kuris
nuolat reguliuoja šilumos susidarymą ir perdavimą termoreguliaciniais procesais.

 

Organizmas perduoda šilumą į aplinką šiais būdais:

 

1. Spinduliavimas – šilumos perdavimo į aplinką būdas, kai kūnas šilumą atiduoda
infraraudonųjų spindulių spektro elektromagnetinėmis bangomis.
2. Konvekcija – šilumos perdavimo į aplinką būdas, kai šiluma pernešama judančiomis oro arba
vandens dalelėmis.
3. Laidumas – šilumos atidavimas, atsirandantis dėl tiesioginio odos sąlyčio su šaltais paviršiais.
4. Garinimas – šiluma atiduodama odos paviršiumi (prakaitavimas), per gleivines ir kvėpavimo
takus.

 

Pernelyg didelis šilumos poveikis yra rimtas stresas organizmui, ypač širdies ir
kraujagyslių sistemai. Jei išorinė šiluminė apkrova sutrikdo organizmo šilumos perdavimo
mechanizmus, tada pakyla kūno vidinė temperatūra. Į temperatūros pakilimą net mažiau nei
1 °C laipsniu nedelsiant sureaguoja termoreceptoriai, esantys odoje, vidaus organuose ir
audiniuose. Termoreceptoriai perduoda informaciją į pagumburyje esantį temperatūrą
reguliuojantį centrą, kuris ją gavęs paleidžia du galingus šilumos perdavimo mechanizmus, dėl
kurių paspartėja odos kraujotaka ir padidėja prakaitavimas. Išsiplėtus poodinėms kraujagyslėms
žymiai padidėja kraujo pritekėjimas į odą ir minutinis širdies tūris. Jeigu aplinkos oro
temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, tai vienintelis galimas šilumos atidavimo būdas
yra garinimas (prakaitavimas). Todėl bet kuris prakaituoti trukdantis veiksnys, pavyzdžiui: didelė
oro drėgmė, vėjo nebuvimas, pernelyg prigludę, oro nepraleidžiantys drabužiai, anticholinerginį
poveikį turinčių vaistų vartojimas ir kt., gali lemti kūno temperatūros pakilimą (1 pav.), dėl ko
gali nutikti mirtinai pavojingas šilumos smūgis arba paaštrėti lėtinių ligų simptomai. Lengvo ir
vidutinio laipsnio terminėms ligoms priklauso prakaitinė, terminis patinimas, terminis apalpimas,
šilumos sukelti spazmai ir perkaitimas. Ištikus šilumos smūgiui mirtingumas yra 10–50 proc.
visų atvejų, o 20–30 proc. gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.
 

Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. Neigiamas karščio
poveikis sveikatai pastebimas visos karščio bangos metu, jau antrąją karščio dieną mirčių
skaičius išauga apie 15 proc. Ilgiau nei 5 dienas trunkanti kaitra lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį
neigiamą poveikį sveikatai negu trumpesnė, trunkanti iki 5 dienų. Mirtingumo rizika padidėja
nuo 0,2 iki 5,5 proc. su kiekvienu papildomu temperatūros laipsniu pagal Celsijų, pakylančiu
aukščiau regionui būdingos temperatūros ribos.

 

Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko
prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau. Vaikai mažiau
prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka
ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.

 

Rekomenduojamos karščio poveikio prevencijos priemonės ikimokyklinio ugdymo
įstaigose

 


 Patalpų vėsinimas ir tinkamos temperatūros jose palaikymas

 

Kad vaikai jaustųsi gerai karščio ar kaitros metu, reikia palaikyti komfortišką klimatą
ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpose. Ryte, kol dar aplinkos oro temperatūra nebūna pakilusi,
rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Pagal Lietuvos higienos normą
HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos
saugos reikalavimai“, grupių žaidimų, miegojimo, poilsio patalpose ar erdvėse, apšviečiamose
tiesioginiais saulės spinduliais, turi būti įrengtos užuolaidos, žaliuzės ar kitos apsaugos nuo saulės
priemonės. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Geriau
nenaudoti tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių, nes jos sugeria šilumą. Didelį
efektą duoda langų, ypač pietinėje pastato pusėje, padengimas specialia šilumą atspindinčia
plėvele. Reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria
papildomai šilumos.

 

Būtina užtikrinti patalpose gaivaus oro cirkuliaciją. Esant galimybei, rekomenduojama
naudoti oro kondicionierius. Komfortiška temperatūra vaikui yra 20–24°C. Kondicionieriai
neturėtų būti įrengti taip, kad tiesiogiai pūstų į vaikus, nes vaikai gali peršalti. Elektriniai
ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 °C,
ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Jei naudojami ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti į
vaikus.

 

Rekomenduojama reguliariai tikrinti patalpų temperatūrą. Patalpose turėtų būti įrengti
termometrai. Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro
drėgmę. Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, santykinė oro drėgmė šiltuoju
metų laiku turi būti 35–65 proc. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų
valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda
kambariniai augalai. Kai oras tampa per sausas (mažiau nei 30 proc.), jaučiamas gerklės, akių
dirginimas, džiūsta veido, rankų oda. Oro drėgmė būtina žmogaus gleivinei, nes jai išsausėjus
virusai greičiau ir lengviau prasiskverbia į organizmą.

 

Migdyti vaikus rekomenduojama tik natūralių audinių patalynėje aprengtus laisvais,
lengvais natūralių audinių miego drabužėliais arba iš vis be jų, tik su apatiniais drabužiais.

 

Vaikų mityba

 

Viena svarbiausių rekomendacijų – duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo
(mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Taip pat
galima duoti natūralių sulčių, mažai saldinto kompoto, šaltos arbatos. Nerekomenduojama
vaikams duoti gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens
pasišalinimą iš organizmo. Maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai
dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu
nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vanduo turėtų būti pastatytas matomose vaikams
vietose, taip skatinant juos kuo dažniau atsigerti. Vyresniems vaikams rekomenduojama sudaryti
sąlygas patiems įsipilti geriamojo vandens.Vandeniui atsigerti turi būti naudojami asmeninio
naudojimo arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai. Vanduo turėtų būti vėsus, bet
ne šaltas, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15°C. Vaikai būtinai turi gerti skysčius
ir prakaituoti. Prakaitavimo metu atiduodama kūno šiluma ir taip apsisaugoma nuo perkaitimo.
Būtina žinoti: kai vaikai pajaučia troškulį, jie jau gali būti dehidratavę, nes jie pajaučia troškulį
tik tada, kai prakaituodami praranda apie 2 proc. kūno masės. Taigi, vartoti skysčius, kai yra
karšta, būtina nuolat–visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys.

 

Karščio ir kaitros metu dauguma vaikų nenoriai ir mažai valgo. Jiems reikėtų pasiūlyti lengvai
virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno
produktai ir pan. Jei vaikas atsisako valgyti, versti nereikėtų. Svarbiausia, kad vaikai gautų
pakankamai skysčių. Sočiau vaikus galima pamaitinti ryte, kol dar nepakilusi oro temperatūra, ir
vakare, kai oro temperatūra pradeda kristi.

 

 Veikla gryname ore

 

Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vaikai turi būti išvedami į lauką
kasdien 2 kartus šviesiu paros metu. Tačiau jei oro temperatūra lauke 32°C ar aukštesnė, vaikų
veikla lauke neorganizuojama, nes tokios oro sąlygos jau kelia rimtą riziką vaikų sveikatai.

 

Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau
likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Veiklą lauke rekomenduojama planuoti ankstyvą rytą,
vėlyvą popietę arba vakare.

 

Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais, natūralaus
audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių.
Kadangi per karščius vaiko organizmas gausiai prakaituoja ir drabužiai yra persunkiami prakaito,
rekomenduojama turėti pakaitinių drabužių, nes prakaituoti drabužiai riboja tolimesnį
prakaitavimo procesą, didindami šiluminę organizmo apkrovą. Taip pat drėgni nuo prakaito
drabužiai, esant aktyviam oro vėdinimui ir ventiliavimui, gali tapti perpūtimo priežastimi. Esant
lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais
bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis – akiniais nuo
saulės. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų – odos, verstos odos. Vaikų
odą, kurios nedengia drabužiai, rekomenduojama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris
suteiktų SPF 50+ apsaugą.

 

Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vaikų žaidimų aikštelėse turi būti
sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių stacionariais ar
kilnojamaisiais įrenginiais (pavėsinėmis, skėčiais ir pan.) ar želdiniais, sudarančiais šešėlį. Per
karščius rekomenduojama dažniau būti pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių.
Per karščius vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra
galimybė – su vandens žaislais. Atkreipkite dėmesį, kad žaidimų aikštelėje gali būti metalinių
konstrukcijų, detalių, kurios nuo tiesioginių saulės spindulių stipriai įkaista ir prie kurių
prisilietus vaikams kyla grėsmė nudegti odą.

 

Karščio sukelti sutrikimai: simptomai ir pirmoji pagalba

 

Esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei
mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų
širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas,
sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis.

 

Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis –
ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės
nervų sistemos disfunkcija, pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema: dažnai įvyksta
elektrokardiogramos pakitimai, rečiau būna plaučių edema, dešiniojo skilvelio disfunkcija su
arterine hipotenzija ir cirkuliaciniu kolapsu. Šilumos smūgio simptomai yra šie: kūno
temperatūra pakyla iki 40 °C, paraudusi, karšta, sausa oda, galvos skausmas, svaigimas, sutrinka
koordinacija ir orientacija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas,
vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Jeigu nepavyko
išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį,
apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti. Duoti atsigerti
vėsaus vandens.

 

Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos
smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės
smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia
pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas,
galima netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos. Dažniausiai
šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu.

 

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant
šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems
gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį. Taip pat jei pirmosios pagalbos veiksmai
nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti per kelias minutes,rekomenduojama
kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę. Jei žmogus atsigavo greitai,
jaučiasi gerai ir nepastebima jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina,
rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.

 

                                                                                                  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

 



















 

Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manokaunas.lt




mob. (8 616) 14 144