2019-10-14, pirmadienis, 18:39.     Šiandien Kaune saulė teka 07:46, leidžiasi 18:21, dienos ilgumas 10:35.

Kas yra oksidacinis stresas ir kokia jo įtaka sveikatai?

2019-09-26, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kas yra oksidacinis stresas ir kokia jo įtaka sveikatai?

Dažniausios Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos piliečių sergamumo bei ankstyvos mirties
priežastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžiniai susirgimai bei kvėpavimo organų ligos.

 

Jau daug dešimtmečių mokslininkai bando aiškintis šių ligų rizikos veiksnius bei ieško pagrindinių
jų atsiradimo priežasčių. Daugialypiai moksliniai tyrimai rodo, kad jų priežastys gali būti
išsibalansavęs ir per didelis laisvųjų radikalų kiekis, kuris, sukeldamas oksidacinį stresą,
silpnina žmogaus imunitetą. Laisvieji radikalai sutrikdo homeostazę žmogaus organizme, todėl
ląstelės tampa pralaidesnės įvairiems mikroorganizmams, virusams, bakterijoms ir grybeliams.

 

Manoma, jog laisvieji radikalai dalyvauja atsirandant apie 60 mūsų sveikatai pavojingų būklių
(raumenų distrofija, artritas, aterosklerozė, katarakta, širdies ligos, hipertenzija, Alzheimerio ir
Parkinsono liga) bei spartina žmogaus senėjimo procesus.

 

Kodėl deguonis tam tikrais atvejais daro didelę žalą žmogaus organizmui?

 

Kalifornijos universiteto mokslininkas Bruce’as Amesas teigia, kad per kiekvieną mūsų
organizmo ląstelę kiekvieną dieną pereina milijonai deguonies molekulių, o susidarantys laisvieji
radikalai turi galimybę apie 100 tūkst. kartų pažeisti genetinę ląstelių medžiagą, arba DNR.
Medžiagų apykaitos metu gyvybei palaikyti ląstelės naudoja deguonį (juo kvėpuoja visi gyvi
organizmai) tam, kad maisto produktai būtų paversti energija. Mokslininkai nustatė, kad deguonis
tam tikrais atvejais daro didelę žalą žmogaus organizmui. Toksinio ir reaktyvaus deguonies
molekulės išoriniame apvalkale trūksta vieno elektrono. Todėl jos, norėdamos stabilizuotis, ieško
trūkstamo elektrono, ,,puola“ šalia esančias stabilias ir nepažeistas molekules, mėgindamos „atimti“
iš jų elektroną.

 

Kas sukelia oksidacinį stresą?

 

Kaip teigia mokslininkai, molekulės (iš kurių atimtas elektronas) pasidaro nestabilios ir
jungiasi su kitomis, pradėdamos grandininę reakciją – oksidaciją – bei sukeldamos grandininę
reakciją – oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas yra oksidacinė žala, kurią sukelia disbalansas tarp
laisvųjų radikalų ir kūno antioksidantų. Tik apie 1,5 proc. viso sunaudoto deguonies ląstelėse
yra paverčiama endogeniniu laisvuoju radikalu – superoksido anijonu (O2-). Tačiau jį sėkmingai
neutralizuoja vidinės antioksidacinės apsaugos fermentas – superoksido dismutazė. Ji dažnai dar
vadinama pirmąja antioksidacine apsauga. Adrenalinas, flavino nukleotidai, tiolio junginiai,
gliukozė gali oksiduoti deguonį, sudarydami superoksido radikalus. Žmogaus organizme yra
daugiau aktyvių bei egzistuojančių trumpą laiką (apie 10 s) deguonies formų (hidroksilo anijonas
(OH-), vandenilio peroksidas (H2O2), chloro anijonas (Cl-), hipochlorinė rūgštis (HOCl-),
peroksinitritas (ONOO-), kurios susidaro nuolat. Tai yra labai aktyvios molekulės, galinčios
pažeisti net lipidines ląstelių membranas, baltymines struktūras, fermentus bei ląstelės
branduolio membraną.

 

Kodėl nuo vienos pakitusios ląstelės gali prasidėti vėžys?

 

Laisvieji radikalai ląstelėje sukelia DNR grandinės trūkius, baltymų fragmentaciją bei
lipidų peroksidaciją. Taip yra pažeidžiamas normalios organizmo ląstelės genetinis kodas (DNR)
ir įvyksta mutacija. Paprastai jau nuo vienos pakitusios ląstelės gali pradėti augti vėžys. Šio streso
neigiamas poveikis yra įrodytas. Jis taip pat yra daugelio ligų (nervų, imuninės sistemos bei odos
ligos, aterosklerozė, infarktas, insultas) kaltininkas.


Laisvieji radikalai – agresyvios molekulių „skeveldros“, sukeliančios oksidacinį stresą
Laisvuosius radikalus 1954 m. atrado amerikiečių biogerontologas Denhamas Harmanas,
ieškojęs paaiškinimo, kodėl žmonės sensta. Kad suprastume, kaip atsiranda laisvieji radikalai,
turime pažvelgti į mažiausią gyvybės struktūrą – ląstelę. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad
suaugusio žmogaus kūną sudaro apie 100 trln. ląstelių, iš kurių kiekvieną dieną žūsta apie 60 mlrd.
Tai yra normalus procesas, užtikrinantis organizmo apsaugą nuo įvairių išorinių veiksnių. Pačias
ląsteles sudaro skirtingų tipų molekulės. Molekulės, savo ruožtu, susideda iš vieno ar daugiau
atomų. Atomai susideda iš branduolio (neutronų, protonų ir elektronų). Protonų (teigiamai įkrautų
dalelių) skaičius branduolyje lemia elektronų (neigiamo krūvio dalelių), supančių atomą, skaičių.
Unikalu tai, kad tik elektronai dalyvauja cheminėse reakcijose, sujungdami atomus į
molekules. Vidinis branduolio apvalkalas yra pilnas tuomet, kai jis turi du elektronus. Kai pirmasis
apvalkalas užsipildo, tuomet elektronai pradeda pildyti antrą apvalkalą iki tol, kol jis prisipildo
aštuonių elektronų. Molekulė, turinti užpildytą visą išorinį apvalkalą, yra nelinkusi į chemines
reakcijas, nes atomai stengiasi išlaikyti maksimalų stabilumą. Ji praranda stabilumą ir pavirsta
laisvuoju radikalu (angl. free radicals) tuomet, kai netenka elektrono. Laisvieji radikalai yra
agresyvios ir labai aktyvios molekulių „skeveldros“, linkusios prisijungti ar atiduoti
nesuporuotus elektronus kitoms molekulėms. Laisvieji radikalai gali būti endogeniniai (natūraliai
susidarantys mūsų organizme dėl ląstelių metabolizmo, streso, pervargimo, nemigos, kai kurių ligų
ir uždegiminių procesų) ir egzogeniniai (susidarantys dėl veikiančių išorinių veiksnių, tokių, kaip
užterštas oras, vanduo, toksiški metalai, nitratai, pesticidai, ozonas, alkoholis, cigarečių dūmai,
radiacija, pramoninės cheminės medžiagos, ultravioletiniai spinduliai). Laisvųjų radikalų
susidarymą taip pat skatina prasti valgymo įpročiai, konservantai, emocinis ar psichologinis stresas.

 

Tačiau reikia neužmiršti, kad esant mažoms koncentracijoms, laisvieji radikalai yra naudingi
žmogaus organizmui, nes:

 

– palaiko kraujagyslių tonusą;
– aktyvuoja leukocitus (leukocituose susidaręs vandenilio peroksidas, hipochlorito rūgštis yra
aktyvūs ir stiprūs oksidatoriai, žudantys mikroorganizmus);
– kovoja su organizmui pavojingomis bakterijomis, virusais, grybeliais bei vėžinėmis ląstelėmis
(limfocitai ir fibroblastai gamina superoksido radikalą);
– dalyvauja kaip antriniai signalo perdavėjai;
– dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą (azoto oksidas susidaro lygiųjų raumenų ląstelėse).

 

Koks yra laisvųjų radikalų poveikis mitochondrijoms?

 

Laisvieji radikalai gali susidaryti įvairiose ląstelės organelėse, tačiau pagrindinis jų šaltinis
yra mitochondrijų kvėpavimo grandinė. Pažymėtina, kad moterų organizmo ląstelių mitochondrijos
gamina beveik dvigubai mažiau laisvųjų radikalų, palyginti su vyrų ląstelių mitochondrijomis. Dėl
to manoma, kad vyrai gyvena vidutiniškai trumpiau nei moterys. Ilgalaikis laisvųjų radikalų
pažeidimo poveikis sukelia mitochondrijų senėjimą, nes nustoja veikti normali mitochondrijų veikla
ir gyva ląstelė, negaudama reikalingos energijos, yra suardoma. Laisvieji radikalai atakuoja
chromosomų galuose esančias apsaugines „kepurėles“, vadinamas telomeromis (jos saugo
chromosomose esančią genetinę informaciją nuo mutacijų (susiliejimo ir sulipimo). Telomeros
trumpėja ir dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama. Ląstelės visiškai nustoja dalytis,
pradeda senti ir žūti apoptozės būdu. Kartu sensta ir visas žmogaus organizmas. Vėliau yra
stebimi išoriniai kūno, odos, plaukų ir kt. pokyčiai.


Kas yra antioksidantai ir kokią reikšmę jie turi oksidacinio streso pažabojimo mechanizme?

 

Laisvųjų radikalų susidarymo išvengti negalime, nes jie susidaro nuolat vykstant medžiagų
apykaitos procesams. Tačiau galime sumažinti jų gamybą bei žalingą poveikį, stiprindami
antioksidacines organizmo sistemas, nes žmogus yra vienintelė būtybė, kuri pati pasigamina
antioksidantus. Antioksidantai – tai molekulės, kurios gali atiduoti elektroną laisvajam
radikalui, taip jį stabilizuodamos, neutralizuodamos ir tokiu būdu apsaugodamos ląsteles bei
audinius nuo pažeidimo. Tokį vaidmenį atlieka fermentai (antioksidantai): gliutationo
peroksidazė, katalazė, superoksido dismutazė, gliutationas, gliukozės fosfatazės dehidrogenazė,
ubikinolis, šlapimo rūgštis – pirminė fermentinė sistema – ir antrinė išorinė nefermentinė
sistema – vitaminai (antioksidantai), kuriuos gauname su maistu. Jie klasifikuojami pagal
tirpumą. Vieni jų tirpsta riebaluose (vitaminai A, E, K karotenoidai, kofermentas Q10 ir alfa lipoinė
rūgštis), kiti – vandenyje (vitaminas С, bioflavanoidai – rutinas, kvercetinas, citrinas, gesperidinas,
askorutinas ir restveratrolis, glutationas, polifenoliai). Žmogaus organizmui reikalingi abiejų tipų
antioksidantai, nes mūsų ląstelės bei tarpląstelinis skystis yra sudaryti iš vandens, o ląstelių sienelės
(membranos) – iš riebalų. Visišką ląstelių apsaugą nuo laisvųjų radikalų poveikio gali užtikrinti tik
abiejų tipų antioksidantai. Knygoje „The Antioxidants“ dr. Richardas A. Passwateris teigia, jog
žmonės gali džiaugtis dėl to, kad yra visaėdžiai ir su maistu gali gauti daugybę skirtingų
antioksidantų. Maisto produktai turi daug flavanoidų, vitaminų, antocianinų. Svarbu žinoti, kad
geriausią poveikį organizmui antioksidantai turi, kai veikia kartu (pvz. vit. E ir C).

 

Kokie maisto produktai yra turtingi antioksidantų?

 

Daugiausia antioksidantų turi saldžiarūgščiai ar rūgštūs, raudonos ar tamsiai raudonos,
mėlynos ir juodos spalvos vaisiai ir daržovės (mėlynės, spanguolės, vynuogės, juodieji serbentai,
granatai, slyvos, vyšnios, avietės, žemuogės, braškės). Atskirai reikėtų paminėti mėlynes, nes tai yra
bene unikaliausia uoga, turinti savyje daug bioflavanoidų, tarp jų ir antocianinų – pačių stipriausių
augalinių antioksidantų. Pektinai bei organinės rūgštys, esančios mėlynėse, turi probiotinį poveikį,
normalizuoja žarnyno veiklą bei šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus. Taip pat
mažina trombų susidarymo riziką kraujagyslėse, neleisdami trombocitams prilipti prie kraujagyslių
sienelių. Mėlynės rekomenduojamos sergant lengva diabeto forma, nes turi glikozidą – augalinį
insuliną, kuris padeda mažinti cukraus kiekį kraujuje. Tinka vartoti sergant skrandžio bei
dvylikapirštės žarnos opalige, enterokolitu bei sutrikus žarnyno mikrofloros pusiausvyrai.

 

Antioksidantų yra daug daržovėse (česnakuose, kopūstuose, ridikuose, burokuose, morkose,
svogūnuose, špinatuose, baklažanuose, pupelėse), prieskoniuose (gvazdikėliuose, ciberžolėje,
petražolėse), riešutuose (graikiniai, lazdyno, migdolai, pistacijos), po balta citrusinių vaisių odele,
kavoje, žaliojoje arbatoje, kakavoje, augaliniame aliejuje.

 

Svarbiausi antioksidantai, kurių organizmas pats pasigaminti negali, yra vitaminas E
(tokoferolis), vitaminas C (askorbo rūgštis), beta karotenas, resveratrolis, likopenas.

 

Vitamino C šaltiniai yra rauginti kopūstai, citrina, svarainiai, erškėtuogės, juodieji serbentai,
paprika, kiviai, brokoliai, braškės, citrusiniai vaisiai.

 

Vitaminas E ne tik apsaugo ląsteles, bet ir veiksmingai atitolina senėjimą, nes puikiai drėkina
odą, stiprina imuninę sistemą, mažina nuovargį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vitamino E yra
saulėgrąžų aliejuje, riešutuose.


Beta karotenas yra augalinis provitaminas, kuris žmogaus organizme virsta į vitaminą A. Jis
yra stiprus antioksidantas, apsaugantis ląsteles bei stimuliuojantis imuninę sistemą. Šio provitamino
yra daug geltonos, oranžinės bei tamsiai žalios spalvos vaisiuose ir daržovėse, grūdinėse kultūrose.
Resveratrolis – bene svarbiausias ir stipriausias antioksidantas, kai kalbama apie amžiną
jaunystę ir ilgaamžiškumą. Resveratrolio aktyvumas net 20 kartų viršija vitamino C, 17 kartų –
kofermento Q10 ir 5 kartus beta karotino antioksidacinį aktyvumą. Mokslininkai nustatė, kad jis
aktyvuoja ilgaamžiškumo geną. Augalai gamina resveratrolį kaip apsaugą į stresinę aplinką,
norėdami apsisaugoti nuo įvairių nepalankių aplinkos faktorių (pvz., augalo pažeidimas,
ultravioletiniai ar radioaktyvūs spinduliai, įvairių patogenų ataka, grybelinė ar virusinė infekcija). Jo
yra daug raudonose vynuogėse, daržovėse, riešutuose, kakavoje. Jis gerina kraujo mikrocirkuliaciją
organuose ir audiniuose, padeda reguliuoti kapiliarų pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles bei
mažina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Reguliuodamas riebalų sintezę, mažina
mažo tankio lipoproteinų oksidaciją (mažėja ,,blogojo“ cholesterolio), todėl tinka aterosklerozės
profilaktikai. Rytų medicinoje jau ilgus metus naudojamas imunitetui stiprinti, gripo ir kitų
peršalimo ligų profilaktikai, nes slopina viruso DNR (dezoksiribonukleino rūgšties) gamybą.
Likopeno (nudažo daržoves ir vaisius raudona, geltona ir oranžine spalva) yra randama
pomidoruose. Daugelyje vaisių ir daržovių, be antioksidantų, yra gausu ir skaidulinių medžiagų,
kurios yra labai svarbios žarnyno mikroflorai bei peristaltikai.

 

Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulinis vėžio tyrimo institutas įspėja, kad sveikiausia
vartoti vitaminus (antioksidantus) yra vaisių bei daržovių pavidalu, o ne kaip maisto
papildus. Būtina prisiminti, kad papildai su antioksidantais yra žalingi tuomet, kai žmonės vartoja
daugiau nei rekomenduojama dienos norma. 2013 m. atlikta analizė parodė, kad didelės dozės beta
karotino ar vitamino E žymiai padidino mirties riziką. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, jog
suvartojant 5 porcijas vaisių ir daržovių kasdien, mūsų organizmas gauna reikiamą antioksidantų
kiekį.

 

Koks yra paprasčiausias laisvųjų radikalų susidarymo slopinimo būdas?

 

Taip pat reikia priminti, kad vienas pigiausių ir paprasčiausių laisvųjų radikalų susidarymo
slopinimo būdų yra prieinamas kiekvienam, tai – mankštinimasis. Jau 2005 m. žurnale „Journal of
Exercise science“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, kad sportas skatina oksidacijos
procesus, bet kartu mankštinantis didėja ir antioksidantų aktyvumas (mažėja laisvųjų radikalų
poveikis), todėl mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (arterine hipertenzija, krūtinės
angina, miokardo infarktu) bei vėžiu. Medicina nestovi vietoje, todėl šiais laikais jau tapo įmanoma
paprasto diagnostinio testo pagalba vos per 3 min. sužinoti laisvųjų radikalų kiekį šlapime. Gavus
rezultatus belieka pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Vis atsinaujinančios žinios apie
laisvuosius radikalus verčia iš naujo pažvelgti į mūsų sveikatos suvokimą ir teikia naujus,
moksliškai pagrįstus ne tik ligų gydymo, bet ir profilaktikos būdus.

 

Parengė: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos
specialistė Liucija Urbonienė

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manokaunas.lt




mob. (8 616) 14 144